Pažintis su emocijomis
Pirmuosius emocinės būsenos išgyvenimus vaikas pajaučia dar būdamas motinos įsčiose. Tai vyksta fiziologinių reakcijų lygmenyje. Jei mama išgyvena kažkokias emocijas, tai jos persiduoda ir vaikui. Yra atlikti diagnostikos ultragarsu tyrimai, kurie parodė, kad vaikas atkartoja mamos emocijas: jei mama džiūgauja, tai mažylis šypsosi, jei mama išsigandusi, dėl kažko nerimauja, tai ir kūdikis pradeda raukytis, nerimauti. Tai galima paaiškinti tuo, jog nuo žalingo poveikio kūdikį sauganti placenta neapsaugo jo nuo mamos hormonų poveikio, tame tarpe ir nuo streso hormonų – adrenalino, kortizolio. Taigi, išgąsčio metu būsimosios mamos organizmas pradeda gaminti adrenaliną, padažnėja pulsas, tad kūdikio pulsas atitinkamai irgi padažnėja. Tačiau jei mamos būsena greitai normalizuojasi, tai mažyliui reikia kur kas daugiau laiko, kad „atsigautų“. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad yra glaudus ryšys tarp būsimosios mamos emocinės būsenos ir to, koks bus nėštumas bei gimdymas. Be to, būsimosios mamytės emocinė būsena nėštumo metu įtakoja kūdikio, kurio ji laukiasi, charakterį ir sveikatą.
Pirmieji emociniai išgyvenimai vyksta vaisiaus vystymosi mamos įsčiose periodu
Žinia apie nėštumą
Kaip dažnai pamačiusios dvi juosteles moterys pagalvoja: „Kaip nelaiku... dar nespėjau nuvykti į tolimą kelionę (padaryti remontą, apsiginti disertaciją ir t.t. ir pan.)“. Nėštumas, net jei jis buvo planuotas, dažnai būna „ne laiku“. Paaiškėja, jog moteris turėjo neatidėliotinų planų, kuriuos ji ruošėsi įgyvendinti.
Tačiau gamta pasirūpino tuo, kaip apraminti gigantiškus būsimosios mamytės planus ir nuteikti jos organizmą kūdikio išnešiojimui. Neokorteksas – galvos smegenų dalis, kuri atsakinga už racionalų mąstymą ir jos veikla nėštumo periodu pasidaro nebe tokia aktyvi kaip įprastai. Pirmąjį nėštumo trimestrą moteris gali jausti mieguistumą, apatiškumą, jai vis dažniau norisi pailsėti, būti pasyvia ir apatiška. Pati gamta suteikia moteriai galimybę prisitaikyti, pasiruošti rimtiems pokyčiams, vykstantiems jos organizme. Ankstyvuoju nėštumo periodu kūdikiui gręsia daug pavojų - moters organizmas dar tik ruošiasi motinystei, o vaisius „pilnu tempu“ auga ir vystosi. Kūdikio nervų sistema vystosi viso nėštumo laikotarpiu, nors jau 12-ą savaitę susiformuoja jos fiziologiniai pagrindai.
Priimti kūdikį
Jau vaisiaus vystymosi mamos įsčiose periodu užsimezga vaiko ryšys su mama, o per ją ir su visu pasauliu. Tai, kaip moteris priima savo nėštumą, su kokiu jausmu jį sutinka, kūdikiui reiškia, kad jis reikalingas, laukiamas, mylimas. Žmogui tai besąlygiškos meilės, kurią kūdikis gauna dar prieš gimdamas, patirtis. Būtent ji suteikia jėgų ištverti sunkius išbandymus gimdymo metu. Kūdikiui yra dėl ko kovoti, jam yra pas ką ateiti, vardan ko gimti.
Teigiamas moters nėštumo suvokimas ir priėmimas kūdikiui reiškia, kad jis reikalingas, laukiamas ir mylimas.
Savo nėštumą neigianti moteris siunčia visai kitokią informaciją: “ Tu man nereikalingas. Pasaulis atstumia tave. Tu vienišas.“ Tokia motina nesuteikia kūdikiui galimybės pajausti jos meilę.
Fiziologiniame lygmenyje nerimaujanti, bijanti ir pikta nėščioji nesuteikia kūdikiui pakankamai meilės ir saugumo. Tokie vaikai, o vėliau ir suaugę žmonės, gyvenime dažnai jaučia meilės ir dėmesio trūkumą, jie nepatikliai žvelgia į juos supantį pasaulį, jie nelinkę stengtis pagerinti savo emocinę būseną, emocinius ryšius su aplinkiniais, bijo artumos. Labai dažnai tokie žmonės įspraudžia save į griežtus rėmus.
ADRENALINAS
Žmogaus organizmas baimės ar nerimo metu aktyviai gamina adrenaliną. Jeigu besilaukianti mama patiria stresą, tai jos kūdikis jį irgi jaučia. Nerimo būsena gali iššaukti ir fizinį bei taktilinį diskomfortą, gimdos tonusus – įtampos būseną, gimdos raumenų spazmus. Kūdikis tokiu atveju jaučia stiprų spaudimą, o tai gali dar labiau sustiprinti jo nerimą.
OKSITOCINAS
Oksitocinas laikomas džiaugsmo, laimės ir meilės hormonu. Jis padeda lengviau iškęsti skausmą sąrėmių metu. Pastebėta, kad motinos, kurių kraujyje užfiksuotas aukštas oksitocino kiekis atviresnės vaikams, švelnesnės ir rūpestingesnės. Oksitocino gaminimasis motinos organizme – tai pagrindinė sėkmingo, lengvo gimdymo sąlyga ir glaudaus emocinio ryšio tarp mamos ir kūdikio garantas. Jei mamos organizme gaminasi adrenalinas, oksitocino gamyba, deja, nutrūksta.
KORTIZOLIS
Tai hormonas, kuris išsiskiria, jei moteris ilgai dėl kažkokių priežasčių nerimauja, ją kankina depresija. Šis hormonas stabdo ir slopina nervų sistemos vystymąsi. Padidėjusi kortizolio koncentracija kraujyje gali iššaukti depresiją. Kortizolis pavojingas tuo, kad gali neigiamai įtakoti fizinę kūdikio būseną.
Ne tos lyties?
Dažnai nėštumas sutinkamas neigiamai ir dėl baimės, kad moteris laukiasi ne tos lyties kūdikio kaip norėtų. Ši būsena irgi gali neigiamai įtakoti kūdikį. Be jokių abejonių, kūdikis jaučia net mažiausią neigiamą motinos nuotaiką. Labai svarbu suvokti ir priimti faktą apie būsimo kūdikio lytį, kad gimęs kūdikis būtų teisingai auginamas ir auklėjamas – berniukai nebūtų puošiami kaspinėliais, o mergaitės vedamos į bokso būrelį. Apskritai, visi šie reiškiniai dar įsčiose esančiam kūdikiui siunčia vienintelį signalą – „tu man nereikalingas“. Besilaukianti moteris, kuri myli ir besąlygiškai priima savo kūdikį dar gerokai iki jam gimstant tuo pačiu formuoja teigiamą mažylio požiūrį į jį supančią aplinką.
Situacija šeimoje
Su nėštumu susitaiko ne tik moteris, bet ir šeimos nariai. Labai dažnai sutuoktiniams nėštumo periodas – tai visiškas gyvensenos ir tarpusavio santykių persitvarkymas. Šeimos nariai turi suprasti, kad emocijos ir pokyčiai moters elgesyje, jos gyvenimo būdo pasikeitimai — tai ne nėščiosios kaprizai; jie susiję su rimtais pokyčiais, vykstančiais jos organizme. Moteris šeimoje turėtų išmokti nesibaimindama reikšti savo poreikius ir pageidavimus. Nepamirškite, kad nuo šiol jūs ne tik žmona, dukra ar marti, jūs — kūdikį nešiojanti moteris. Ir nuo jūsų psichologinės būsenos labai priklauso ir jūsų kūdikio fizinė sveikata. Be to, nėštumo metu giminės dažniausiai tampa dėmesingesni besilaukiančiai moteriai. Svarbu, kad jus suptų meilė, dėmesys ir pozityvus jūsų artimųjų nusiteikimas jūsų atžvilgiu.
Nesantaika su vyru
Kartais besilaukiančią moterį kankina jausmas, kad niekam nerūpi jos pergyvenimai bei išgyvenimai ir kad ji su savo naujais rūpesčiais liko visiškai viena. Jos gyvenimas pastojus labai pasikeitė, o artimųjų ir vyro gyvenimas kolkas ne. Gali atsirasti tam tikra įtampa, nesutarimai tarp sutuoktinių. Vėlesniais nėštumo mėnesiais prie šių nemalonių nuojautų gali prisidėti ir moters nuovargis. Svarbu netylėti, neslėpti savo pojūčių. Dažnai moteriai sunku suvokti esamą situaciją iš vidaus. Ji patenka tarsi į užburtą neigiamų emocijų ratą „gėda – kaltė – baimė“. Tokiu atveju labai svarbu, kad šalia būtų žmogus, kuris gebėtų išklausyti, palaikyti, nuraminti. Tai gali būti giminaitis, psichologas ar net moterų konsultacijos gydytojas, jei tik moteris juo pasitiki. Reikalingas žmogus, kuris ištartų: „Šiuo metu svarbiausia — priimti esamą situaciją ir suprasti kaip ją pakeisti, kad ji teiktų teigiamas emocijas, kadangi būtent jų veikiamas vystosi mažylis“.
ATMINKITE
Teisinga gyvensena būsimai mamai suteikia vidinę ramybę, harmoniją ir padeda išlaikyti teigiamas emocijas.
1. Būtinai kasdien eikite pasivaikščioti – tai padės stabilizuoti jūsų emocijas ir bus naudinga tiek jums, tiek jūsų kūdikiui.
2. Lepinkite save gardžiu maistu. Tyrimais įrodyta, kad depresijos požymiai, pavyzdžiui, nerimas ar miego sutrikimai gali dar labiau paaštrėti, jei jūs neteisingai maitinatės. Į mitybos racioną būtinai turi įeiti žuvis bei jūros gėrybės, vaisiai ir daržovės pagal sezoną, žalumynai, riešutai, nerafinuoti aliejai (alyvuogių, linų sėmenų) — visa tai tiesiog būtina, kad palaikytume normalią nervų sistemos veiklą.
3. Atraskite optimalų fizinio aktyvumo variantą — tai gali būti plaukimas ar joga, gimnastika nėščiosioms ar šokių užsiėmimai, atsipalaidavimo praktika ir meditacija — visa tai pozityviai įtakoja visą organizmą ir nervų sistemą tame tarpe.
Bendravimas su gydytojais
Amerikiečių pediatras Robertas Mendelsonas savo laiku rašė: “ Į kūdikio gimimą kaip į ligą žiūrintis akušeris neišvengiamai kišasi į šį natūralų procesą“.
Nėštumas — normali fiziologinė moters būsena. Natūralu, kad atsakingai žiūrėdama į nėštumą ir būsimą gimdymą moteris kreipiasi į akušerius – ginekologus. Kaip tinkamai pasirinkti? Kokiu atveju verta susimąstyti apie kreipimąsi į kitą gydytoją? Keisti gydytoją verta tik tuo atveju, jei gydytojas į nėštumą žiūri kaip į ligą, daug ir labai plačiai kalba apie galimas komplikacijas, teikia negatyvias prognozes, reikalauja besąlygiškai vykdyti jo reikalavimus ir nenukrypti nuo taisyklių bei normų, grubiai bendrauja su nėščiąja, gąsdina besilaukiančią moterį. Jei prieš vizitą pas gydytoją jaučiate baimę, pablogėja savijauta (padidėja kraujospūdis ar gimdos tonusas), jei nepavyksta su gydytoju rasti tarpusavio supratimo, kreipkitės į kitą specialistą. Beje, visai nebūtina kreiptis į mokamą kliniką. Jūs turite pilną teisę moterų konsultacijoje pakeisti jus konsultuojantį gydytoją, jei jūsų nėštumą stebintis gydytojas dėl kažkokių priežasčių jums nepatinka. Jūs visada turite pasirinkimo teisę.
Draugės
Nėštumo metu būtina labai gerai apgalvoti su kuo verta bendrauti, o nuo ko galbūt geriau laikytis atokiau. Sužinoję apie nėštumą giminės, draugai, pažįstami pradeda teirautis apie savijautą, sveikatą, pasipila patarimai, pasakojami įvairiausi nutikimai, dalijamasi prisiminimais. Neigiamą nėštumo patirtį turėję žmonės gali jums padaryti „meškos paslaugą“. Būsimos mamytės lengvai pažeidžiamos psichologiškai, padidėjęs jų jautrumas ir jausmingumas. Neigiama patirtimi apie nesėkmingą ar sunkų gimdymą besidalijanti moteris gali neigiamai paveikti psichologinę būsimosios mamos būseną ir ši pradės be jokio pagrindo nerimauti, baimintis dėl gimdymo: „Oi, o jei ir man taip nutiks?“ Verčiau atsiriboti nuo tokio pobūdžio bendravimo ir išmokti filtruoti informaciją — tai, kad iš jūsų aplinkos kažkam nepasisekė visiškai nereiškia, kad toks likimas laukia ir jūsų. Nėra jokio reikalo sėdėti internete ir skaityti įvairiausius forumus apie gimdymą — lengvai pagimdžiusios moterys paprastai rašo be konkretesnių detalių („Valio, pagimdžiau! Dėkoju visiems gydytojams!“). Su visomis net smulkiausiomis detalėmis apie gimdymą paprastai pasakoja tos moterys, kurioms reikia išsikalbėti, išlieti širdgėlą. Tokie skaitiniai gali sugriauti jūsų emocinį stabilumą ir sustiprinti baimės jausmą. O pozityviai nusiteikusios jūsų draugės ir giminaitės gali suteikti jums tikrą palaikymą, padrąsinimą, ypač jei jos pačios yra laimingos mamos.
Jūsų dėmesiui
1. Dažnai priaugusi svorio būsimoji mama bijo, kad po gimdymo nesugebės atgauti pirmykščių savo kūno formų ir nebebus patraukli savo vyrui. Reikia suvokti, kad jūsų kūno pokyčiai laikini, kad nėštumo metu svarbiausia, kad jūsų kūdikis normaliai augtų ir vystytųsi.
2. Moterys, kurios nėštumo periodu neatsisako fizinio aktyvumo, greičiau susigrąžina savo kūno linijas. Todėl jei leidžia sveikata užsiimkite joga, fitnesu nėščiosioms, plaukimu.
3. Po gimdymo ir nustojus maitinti kūdikį krūtimi jūs galite pasirūpinti savo kūnu – pradėti laikytis dietos, lankyti mėgiamus užsiėmimus — užsirašyti į fitneso klubą, pradėti lankyti šokių studiją, baseiną, pirtį ar sauną.
4. Jaunoms mamytėms tiesiog būtina pasistengti nors šiek tiek laiko skirti tik sau.
Baimė prieš gimdymą
Būsimosioms mamoms labai nudinga lankyti pasirengimo gimdymui kursus. Juose pasakojama kaip įvairių pozų ir teisingo kvėpavimo dėka įmanoma palengvinti skausmą sąrėmių metu. Būsimos mamos turi galimybę pabendrauti viena su kita, gauti reikiamą palaikymą. Tokio pobūdžio bendravimas pozityviai nuteikia besilaukiančią moterį, sumažina nerimą dėl artėjančio gimdymo. Besilaukiančiai moteriai labai svarbu iš anksto pasirinkti gimdymo namus ir gimdymą priimsiantį gydytoją. Geriausia su gydytoju susipažinti iš anksto. Galima į gimdymą pasikviesti dulą — moterį, kuri gimdymo metu būna šalia ir padeda būsimajai mamai, palaiko ją tokiu nepaprastu gimdančiai moteriai metu.
Būsimajai mamai labai naudinga lankyti pasiruošimo gimdymui kursus. Ten ji greitai susiras bendraminčių, be to, sužinos daug naudingos informacijos — kaip pasiruošti gimdymui, kokio kraitelio reikės gimusiam kūdikiui, kaip prižiūrėti naujagimį ir pan. Tokie susitikimai teigiamai įtakoja būsimosios mamytės savijautą, padeda jai išlaikyti pozityvų nusiteikimą ir gerą nuotaiką.
Nesėkminga patirtis
Kai kurios nesėkmingą patirtį turėjusios moterys jaučia nuolatinį nerimą ir baimę. Galbūt prieš tai buvęs nėštumas baigėsi persileidimu ar vaisiaus mirtimi, todėl antrąkart pastojusi moteris baiminasi, kad istorija gali pasikartoti.
Kūdikio netektis — labai rimta emocinė būsena, kuri reikalauja tam tikro laiko tarpo, per kurį žmogus galėtų išlieti savo skausmą, susitaikyti su netektimi, nusiraminti. Svarbu išmokti atskirti vieną patirtį nuo kitos. Būna, kad skaudžią patirtį patyręs žmogus iki galo nesusitaiko su netektimi ir tie išgyvenimai nuolatos sugrįžta. Vadinasi, žmogus neišgyveno ankstesnės situacijos iki galo, nesusitaikė su ja, žmogus tarsi „užstrigo“ savo išgyvenimuose. Tokiu atveju reikalinga specialisto – psichoterapeuto – pagalba. Jis padės susitaikyti su situacija, padės „paleisti“ savo gėlą. Tai itin svarbu, kad sekantis nėštumas būtų stabilus tiek fiziologiniu, tiek psichologiniu požiūriu. Svarbiausia — atskirti ankstesnįjį nėštumą, praeitį ir tai, kas su jumis vyksta dabartyje.
Svarbu suprasti, kad šiuo metu laukiamas mažylis — kitas, mylimas, laukiamas.
