Kodėl vaikas nuolat «kabo» ant krūties?

Nutinka taip, jog mamos įsivaizduoja, kad naujagimis prašys krūties kartą per 3 - 4 valandas, valgys 15 minučių, o likusį laiką miegos. Ir jei kūdikis reikalauja krūties kas 1,5 - 2 valandas, kaip tai daro dauguma naujagimių, mamos ima nerimauti. Tai štai: jei pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais naujagimis prašo krūties kartą į valandą ar dvi, o gavęs ją žinda iki pusvalandžio – tai ne „įsikibimas į krūtį“, o normalus krūtimi maitinamo kūdikio elgesys. Su laiku mažylis pradės reikalauti krūties vis rečiau, o kol kas tenka laukti. Mamos organizmui dažni maitinimai irgi naudingi: jų dėka gerai susitraukia gimda, neiškyla pogimdyvinių komplikacijų, reguliuojasi bendras laktacijos tūris, kad mamai neužsistovėtų pienas. Būna ir kitaip: kūdikis reikalauja krūties kas 2-3 valandas, tačiau ją gavęs žinda valandą ar net dar ilgiau. Tai gali būti normalus variantas, tačiau situaciją galima pagerinti. Įdėmiai stebėkite bendrą maitinimo situaciją, jei vaikas gyvena ritmu „valandą valgau – valandą ilsiuosi“ arba paros laikotarpyje įsikibęs į krūtį praleidžia daugiau laiko, nei be jos.

Mažai pieno?

Paprastai pirmiausia apie ką pagalvoja mama: jei naujagimis nuolat "kabo" ant krūties, vadinasi, ji turi mažai pieno. Visai nebūtinai ši mintis turi būti teisinga! Tačiau patikrinti šią versiją reikėtų. Ar ši situacija normali garantuotai gali parodyti svorio priaugimas.

Nesikrimskite, tai galima ištaisyti!

1. Pakvieskite maitinimo krūtimi konsultantą stebėti kaip jūs maitinate kūdikį. Jis duos patarimų, kaip pagerinti maitinimą, įvertins, ar reikia papildomo maitinimo ir ar verta stimuliuoti laktaciją.
2. Jei neturite galimybių pasikviesti konsultantą, atkreipkite dėmesį į tai, kaip pagerinti kūdikio priglaudimą prie krūties. Dažnai to visiškai pakanka tam, kad krūtyse padidėtų pieno gaminimo stimuliacija, o mažylis geriau tą pieną ištrauktų.
3. Jei kūdikis per mėnesį priaugo kilogramą ir daugiau, tai kalbos apie pieno trūkumą negali būti. Greičiausiai tai laikina krizė.

DĖMESYS – labai svarbus momentas!
Dažnai mamoms siūloma pasitikrinimui nusitraukti pieną, įvertinti krūtų dydį ir pan. Tačiau tai nepatikimi požymiai, kurie labai individualūs ir pieno kiekio nenusako. Kiekvienos mamos krūtys skirtingai reaguoja į pieno nutraukimą, pieno liaukų audinių apimtis irgi pas kiekvieną labai skirtinga (mažose krūtyse jų gali būti gerokai daugiau, nei didelėje krūtinėje, kur daugiau riebalinių audinių). Vienintelis dalykas, kuriuo galima pasikliauti – tai, kaip sparčiai auga jūsų mažylis ir kiek jis priauga svorio.
Pirmuosius tris kūdikio gyvenimo mėnesius svorio priaugimas, rodantis, jog kūdikis gauna pakankamą mamos pieno kiekį – nuo 500 gramų per mėnesį ir daugiau.

Jei kūdikis per mėnesį priaugo 500-700 gramų, tačiau jam tekdavo valandų valandas "kaboti ant krūties", mamai derėtų pasirūpinti tinkamu maitinimo krūtimi organizavimu, nes ateityje situacija gali tik pablogėti. Jei jūsų mažylis priaugo mažiau nei 500 gramų – tai reiškia, jog, deja, jam iš tiesų trūksta pieno.

Laikinos krizės

Tai situacijos, kai staiga padažnėja kūdikio maitinimo krūtimi intervalai arba staiga pailgėja maitinimo krūtimi laikas. Su tuo susiduria visos maitinančios mamos, tiesiog vienos supranta kas vyksta, kitos išsigąsta, o trečiosios iš nežinojimo apskritai nutraukia maitinimą krūtimi.

Šios krizės nutinka dėl įvairių priežasčių:

1. Adaptacijos krizė, kai kūdikio gyvenime atsiranda naujų aplinkybių. Įprastos adaptacijos krizės: antroji gyvenimo savaitė, persikraustymas arba mamos išvykimas į darbą, kelionės. Mažylis bando nusiraminti ir susigrąžinti mamos buvimą šalia, jos artumą, reikalaudamas dažnesnio maitinimo krūtimi. Krizę gali provokuoti ir vidiniai faktoriai: pavyzdžiui, vaikas negaluoja, per dažnesnį maitinimą krūtimi mažylio organizmas kovoja su liga gydomosiomis mamos pieno galiomis. Dar vaikai linkę „nepaleisti krūties“ prieš kažkokį jų vystymosi šuolį (paprastai tai nauji gebėjimai, pavyzdžiui, šliaužti ar vaikščioti). Mamos pienas ir jos dėmesys suteikia mažam žmogučiui jėgų įveikti naujas viršūnes.
2. Krizė „augimo šuolis“. Šie augimo šuoliai vyksta tam tikrais vaiko augimo periodais: apie trečią savaitę, pusantro mėnesio, tris mėnesius, šešis ir devynis mėnesius. Šiais periodais dauguma vaikų aktyviai auga. Tokiam augimo šuoliui mažyliams tiesiog būtinas didesnis maitinimo kiekis, todėl jie greitai „ištuština“ krūtis, tuo priversdami mamas manyti, kad joms „dingo pienas“. Iš tikrųjų pieno krūtyse yra, tiesiog krizės metu kūdikiai jį suvalgo žymiai energingiau ir yra pasiruošę valgyti dar ir dar kartą.

Ką daryti, jei ištiko laikina krizė?

1. Atrodo, jos logiška išeitis – papildomai maitinti kūdikį mišinukais, tačiau šis sprendimas mamos organizmą veikia tarsi „raudona vėliavėlė“: pieno tiek nereikia, vaikui ir taip užtenka. Rezultatas: pieno gaminimosi procesai iš tikrųjų ima sparčiai lėtėti.
2. Krizinėje situacijoje svarbu nepanikuoti, o porai – trejetui dienų tiesiog gultis su mažyliu į lovą ir kantriai jį maitinti, duodant tai vieną, tai kitą krūtį. Galima gerti karštą arbatą, naudoti laktogenus, tačiau be dažnų maitinimų to nepakanka. Svarbiausia, krizės — tai trumpalaikis reiškinys, jos retai trunka ilgiau nei 2-4 dienas!

Ką pakeisti?

Grįžkime prie dažniausios „įsikibimo į krūtį“ situacijos: kūdikis priauga svorio tik vos – vos daugiau žemiausios ribos (500—700 g per pirmuosius tris gyvenimo mėnesius arba 400—500 g per sekančius tris mėnesius). Jei esant tokiam svorio priaugimui kūdikis maitinamas krūtimi kas 2-3 valandas maždaug po pusvalandį, tai tikėtinas rezultatas. Tačiau jei maitinimai gerokai dažnesni ir ilgesni, vadinasi, žindimas neefektyvus: mažylis labai ilgai žinda tokią pieno porciją, kad jaustųsi sotus.

Ką gi daryti?

1. Pabandykite kūdikiui duoti krūtį, kaip sakoma, „asimetriškai“. Maitinant krūtį reikia iš apačios suimti daugiau, nei iš viršaus: pagrindinės vaiko burnytės dalys (apatinis žandikaulis ir liežuvėlis) yra apačioje, todėl būtent iš apačios turi būti maksimali stimuliacija. Toks maitinimo krūtimi būdas leidžia kūdikiui efektyviau gauti iš mamos pieną ir stimuliuoja krūtis naujo pieno gamybai.
   Pakelkite kūdikį prie krūties tokiame aukštyje, kad spenelis būtų viename lygyje su mažylio nosyte. Ant krūties suformuokite klostę su speneliu per vidurį, kad didysis pirštas būtų klosties viršuje prieš kūdikio nosytę, o rodomasis ir kiti pirštai — iš apačios, paraleliai su kūdikio apatine lūpa. Kai kūdikis šalia jaučia mamos krūtį, jis refleksiškai išsižioja ir atlošia galvytę atgal; tada spenelis, kuris buvo viename lygyje su jo nosyte, atsiranda tiesiai prieš mažylio burnytę. Tuo metu tą krūties klostelę reikia nukreipti į kūdikio burnytę, stengiantis, kad spenelis būtų nukreiptas į viršų, „į dangų“. Jei viską padarėte teisingai, tai maitinimo krūtimi metu kūdikio galvytė bus truputį pakelta į viršų, smakras prigludęs prie krūties, o nosytė arba visiškai laisva, arba tik pačiu galiuku liesis prie krūties. Jei smakras nesiliečia su krūtimi, bet į ją įsispaudusi nosytė – maitinimas bus neefektyvus, kūdikiui teks labai ilgai žysti mamos krūtį, kad pasijustų sotus. Be to, tokio maitinimo metu gali būti traumuojami speneliai.
2. Kad vieno maitinimo seanso metu kūdikis gautų daugiau pieno ir maitinimas truktų trumpiau – stebėkite, kad maitinimas būtų efektyvus ir rezultatyvus. Bus didelė klaida, jei jūs ir toliau laikysite kūdikį prie krūties, jei kūdikis ją jau ištuštino. Jei kūdikis suvalgė pagrindinę pieno masę iš krūties ir toliau žinda, ištraukdamas vos po lašelį ar arbatinį šaukštelį pieno per 5 minutes, tai nenuostabu, kad jis ir po valandos nesijaus sotus. O jei mama paduos kūdikiui kitą krūtį, per tą patį laiką mažylis gaus gerą, pilnavertę pieno porciją ir prisivalgys iki soties!
   „Esu girdėjusi, kad negalima dažnai kaitalioti krūtis, nes kūdikis negaus galinio pieno“ – prieštarauja mamos. Gaila, tačiau ši rekomedacija sukūrė nemažai problemų ten, kur jų galėjo visiškai nebūti. Ši rekomendacija tinkama tais atvejais, kai pernelyg gausiai gaminasi pienas. Jei laktacija tokia gausi, kad kūdikiui tenka iš pradžių ilgai ir aktyviai gerti lengvą pirminį pieną, kol jis pagaliau pasieks riebesnį galinį, tai turi prasmės. Tačiau jei pieno nėra ypač daug, tai mažylis suvalgo ir pirminę porciją, ir riebesnį galinį pieną, ir dar po to pusę valandos bando ištraukti iš krūties paskutinius pieno lašelius, užuot gavęs antrą visavertę porciją iš antros krūties.
   Kad susiorientuotume kokiu metu pakeisti krūtį – stebėkite, kokiu ritmu mažylis žinda krūtį. Pirminis, skystesnis pienas liejasi gana laisvai, todėl kūdikis pieną geria greitai ir aktyviai. Vėliau gurkšnelių ritmas sulėtėja, keliems žindimo judesiams tenka tik vienas gurkšnio nurijimas. Kai mažyliui tenka 3-4 kartus patraukti krūtį prieš nuryjant gurkšnį pieno, reiškia, jis pasiekė riebesnį ir tirštesnį pieną.
   Dar truputį — ir ritmas tampa lygus 5-6 patraukimams vienam gurkšniui, vadinasi, krūtis praktiškai ištuštinta. Tuo momentu viena ranka suspauskite krūtį ties pagrindu, tai leis riebaus galinio pieno likučiams sutekėti į latakus. Vėliau mažylis dar truputį aktyviai rys pieną, tačiau, kai jo gurkšneliai vėl sulėtės – laikas keisti krūtį.

Kartais kriziniu laikotarpiu vieno maitinimo metu tenka kelis kartus kūdikį perkelti nuo vienos krūties prie kitos. Tačiau tai ir duos kūdikiui daugiau naudos, nei jūs visą laiką laikysite jį prie vienos krūties. Kai mažylis pradės sočiau prisivalgyti, greitai ir jūs pastebėsite, kad bendras maitinimų laikas sutrumpėjo, o kūdikis priaugo daugiau svorio ir sparčiau išaugo į ūgį.

Nesidrovėkite kreiptis pagalbos į konsultantus!